Žodžiai Į Tylą - FOJE

Tolstanti saulė pro šakas

Tolstantis aš nuo jos lange

Vakaro kalbos erdvėje

Gęsta aplenkdamos mane

Nors žiebias tūkstančiai langų

Ir girdis žingsniai prie namų

Aš žodį ištarsiu jis nuskęs tyloj

Galbūt tik jinai mane išgirs

Kiek tūkstančių žodžių aš ištariau jai

Kiek jų dar reikės į ją ištart

Saulės apakinta diena

Triukšmo ir nerimo pilna

Rūpesčių tvaikas virš galvų

Aš kaip ir tu čia gyvenu

Nors gatvėj tūkstančiai veidų

Ir širdys plyšta nuo dainų

Žiūriu į atviras akis

Ar jos ką naujo pasakys

Žvilgsnis iš veidrodžio gelmės

Tai ką ištarsiu ar girdės

Nors tik save tesuprantu

Nors neradau kitų akių

El sol que se aleja a través de las ramas

Me alejo de su ventana

En el espacio lingüístico vespertino

Se va sin pasar por mi

mientras se iluminan las miles de ventanas

Y escuchas pasos en casa

Voy a pronunciar una palabra que ahogó en silencio

Tal vez solo ella me escuche

cuantos miles de palabras le dije

¿Cuántos más habrá que pronunciar en él?

Un día cegado por el sol

Lleno de ruido y ansiedad.

Vapor de preocupaciones en lo alto

yo vivo aqui como tu

Miles de caras en la calle

Y el corazón se rompe de las canciones

miro con los ojos abiertos

¿Dirán algo nuevo?

Una mirada desde el fondo del espejo

Eso es lo que voy a decir o escuchar

Aunque solo me entiendo a mi mismo

Aunque no pude encontrar otros ojos