Wiseman - Skamp

Once wiseman said

Love must come from both sides

Well can you understand?

Now that you’ve gone away

I never thought i’d see that day

Well my soul just ain’t the same

I never thought i’d feel this way

I never thought i’d be left to ache

I never thought i’d be in this state

I never thought i’d hurt so bad

Be so mad — feel so sad

That i could lose what i had

I never thought i’d ever be told, I’d feel so old

I never thought you’d stomp on my soul

I never thought I’d be so naive

I never thought that you could deceive

Nothing is constant except change

Waters move and rerrange

Moving through them i can say

What belongs will return one day

Once upon a time you said

You’d protect me from harm

Well look at what you done

You left the eagle flying far to high

You gave up trying

When you said goodbye

Įsimylėjęs, pamėlęs, galvą į šaltą vandenį panėręs

Meilės sulčių prisisėmęs, į atostogas išėjęs, ką čia dar pridurt?

Per daug vyno prisigėręs, skambinu jai — dovanoju geles

Ir vos tik atsikeles, ieškau jos

Kur ji yra, ką ji daro ir su kuo, kaip akmuo mane slegia nežinia

Nes ir ten, nes ir čia jos nėra, nejučia, laimė virsta kančia

Nes laimė kaip akimirka yra labai trumpa

Išsivaduot, pabėgt nuo kančiu, nuo kvailu minčių

Aš tave per daug myliu, bet daugiau negaliu

Todėl dabar išeinu, durimis trenkiu su džiaugsmu

Niekas man neskambina, manim nesidomi niekas

Po velnių, nenoriu, kad manęs kažkas gailėtųs

Nėra, nerandu, nebus man vietos

Pas tave jau atsirado kitas…

Ramybė mane ras, kai ateis rytas…

Una vez dijo el sabio

El amor debe venir de ambos lados.

Bueno, ¿puedes entender?

Ahora que te has ido

Nunca pensé que vería ese día

Bueno, mi alma no es la misma

Nunca pensé que me sentiría así

Nunca pensé que me dejarían sufrir

Nunca pensé que estaría en este estado

Nunca pensé que me dolería tanto

Estar tan enojado, sentirse tan triste

Que podría perder lo que tenía

Nunca pensé que me lo dirían, me sentiría tan viejo

Nunca pensé que pisotearías mi alma

Nunca pensé que sería tan ingenuo

Nunca pensé que podrías engañar

Nada es constante excepto el cambio

Las aguas se mueven y reorganizan

Moviéndome a través de ellos puedo decir

Lo que pertenece regresará un día

Érase una vez que dijiste

Me protegerías del daño

Pues mira lo que has hecho

Dejaste el águila volando muy alto

Dejaste de intentarlo

cuando dijiste adios

Įsimylėjęs, pamėlęs, galvą į šaltą vandenį panėręs

Meilės sulčių prisisėmęs, į atostogas išėjęs, ką čia dar pridurt?

Per daug vyno prisigėręs, skambinu jai — dovanoju geles

Ir vos tik atsikeles, ieškau jos

Kur ji yra, ką ji daro ir su kuo, kaip akmuo mane slegia nežinia

Nes ir ten, nes ir čia jos nėra, nejučia, laimė virsta kančia

Nes laimė kaip akimirka yra labai trumpa

Išsivaduot, pabėgt nuo kančiu, nuo kvailu minčių

Aš tave per daug myliu, apuesta daugiau negaliu

Todėl dabar išeinu, durimis trenkiu su džiaugsmu

Niekas hombre neskambina, manim nesidomi niekas

Po velnių, nenoriu, kad manęs kažkas gailėtųs

Nėra, nerandu, nebus man vietos

Pas tave jau atsirado kitas…

Ramybe mane ras, kai ateis rytas…