Juodo opiumo žemė - Siela

Srauni upė kerta juodo opiumo žemę

Neša laiko laivus pro šalį

Undinės nuogos dainuoja dainas rodo kelią

Dangus sėja žvaigždes po stebuklų šalį

Ir kaip gražiai pražydo žvaigždės

Subangavo geltonų aguonų laukai

Basų angelų nuaidėjo giesmės

Suvirpėjo širdis suplasnojo sparnai

Ten juodo opiumo žemėj

Geltonų aguonų dėmė

Iš tavo begalinio sapno

Iškrito ryškiausia žvaigždė

Ten juodo opiumo žemėj

Geltonų aguonų dėmė

Iš tavo begalinio sapno

Iškrito ryškiausia žvaigždė

Jis atėjęs uždegė žvakę ir pasakė visiems: prasidėjo naktis

Jis šypsojosi rūkė laikė butelį vyno ir dar, atvertas duris

Visi matė už jo nugaros lyg gėles prasiskleidusius baltus sparnus

Šeimininkas uždarė duris, atidarė vyno ir pripildė stiklus

Ojojojoi tai buvo puota

Kažkas jo pavogė baltus sparnus

Ne visiems sako skraidyti duota

Jei kiekvienas skraidys, tai kas gi ir bus

Ten juodo opiumo žemėj

Geltonų aguonų dėmė

Iš tavo begalinio sapno

Iškrito ryškiausia žvaigždė

Ten juodo opiumo žemėj

Geltonų aguonų dėmė

Iš tavo begalinio sapno

Iškrito ryškiausia žvaigždė

El río caudaloso atraviesa la tierra del opio negro

Lleva barcos a través del país.

Las sirenas desnudas cantan canciones que muestran el camino.

El cielo siembra las estrellas alrededor de la tierra de las maravillas

Y qué bellamente florecieron las estrellas

Cayeron campos de amapolas amarillas

Las canciones de los ángeles descalzos resonaron

Un corazón tembloroso revoloteó en las alas

Allá en la tierra del opio negro

Mancha de amapola amarilla

De tu sueño sin fin

La estrella más brillante cayó

Allá en la tierra del opio negro

Mancha de amapola amarilla

De tu sueño sin fin

La estrella más brillante cayó

Llegó y encendió una vela y les dijo: “La noche ha comenzado

Sonrió mientras el fumador sostenía una botella de vino y aún así, la puerta abierta

Todos vieron alas blancas desplegándose detrás de su espalda como flores.

El maestro cerró la puerta, abrió el vino y llenó las copas.

fue una fiesta

Alguien robó sus alas blancas

No todos dicen que se da mosca

Si todos vuelan, así será.

Allá en la tierra del opio negro

Mancha de amapola amarilla

De tu sueño sin fin

La estrella más brillante cayó

Allá en la tierra del opio negro

Mancha de amapola amarilla

De tu sueño sin fin

La estrella más brillante cayó