Lavondėmės - Erdve

Kaitros apklotas tarpsnis

Išaugintas tarp mūsų

Atgąsdintas apgailėtinoje sterblėje

Sulaikau kvėpavimą, tikiuosi

Sulaikau alsavimą, svajoju

Atminties gėlumos apgautas

Akiduobių mėlynumo pratrintas

Iš tarpo infekuotos ertmės fantazijoje

Pasenęs, šiukšlyno apvalyme

Laiptais nebeužlipant

Peiliu krebždantis pelėkautų smarvėje

Laiptams siaurėjant

Sulaikau kvėpavimą

Stiklinėje besiplaikstančia anglimi

Išsituštinęs svajonių beribėse

Kaip pridrėkintos panagių atlupos

Kasdienybės užvertos ašys — mano

Nustoju laikytis

Nustoju dairytis

Nustoju

Intervalo cubierto por calor

Criado entre nosotros

Asustado en la miserable mierda

Contengo la respiración, espero

Aguanto la respiración, sueño

Engañados por la belleza de la memoria

El azul de las cuencas de los ojos se frota

Desde el espacio de la cavidad infectada en la fantasía.

Obsoleto, en la papelera de reciclaje

No más subir las escaleras

Cuchillo crujiendo en el hedor de la matanza de ratones

A medida que las escaleras se estrechan

aguanto la respiración

Carbón espumoso en un vaso

Derrotado en los límites de los sueños

como escamas de panagia humedecidas

Los ejes cerrados de la vida cotidiana son míos

dejo de seguir

dejo de mirar

yo paro