O, Meile! - Andrius Mamontovas

Aš buvau neklaužada vaikas

Ant tvoros kas dieną sėdėjau

Vakarais daužydavau langus

Galvoje mano švilpavo vėjai

Aš nešiojau suplėšytas kelnes

Ir nieko klausyt nenorėjau

Kol jinai pas mane, nelaboji

Į namus vieną kartą atėjo

Priedainis:2k

O, meile, tu mane nugalėjai

O mano žvaigžde

Vėl man šviesti pradėjai

Mano dienos plaukė iš lėto

Aš gyventi visai neskubėjau

Su draugais gatvėj gerdavau vyną

Ir problemų jokių neturėjau

Aš galvojau, kad šitą pasaulį

Negerai ponas dievas sudėjo

Kol jinai vieną rytą su saule

Priešais mano akis patekėjo

Priedainis.

2k

Aš buvau jau subrendęs vyrukas

Ir aplinkui daug moterų sukos

Aš visas jas turėti galėjau

Bet į nieką žiūrėt nenorėjau

Pamiršau aš gyvenimo skonį

Nemokėjau nei juoktis, nei verkti

Kol jinai į duris pasibeldė

Ir pasakė: aš čia, atsimerki

Priedainis.

2k

Mano seną pražilusią galvą

Šaltas rudenio vėjas paglostė

Aš žiūrėjau kaip leidžiasi saulė

Virš užmiegančio didelio uosto

Aš galvojau — «viskas jau buvo

Ir mirtis mane peiliais jau bado»

Bet jinai paskutinę sekundę

Mano vienišą širdį surado

Priedainis.

4k

yo era un niño travieso

Me senté en la cerca todos los días

Por las tardes rompí ventanas

Los vientos silbaron en mi cabeza

llevaba pantalones rotos

y yo no queria escuchar nada

Mientras estés conmigo, no eres malo

Llegó a casa una vez

Sufijo: 2k

Oh amor, me derrotaste

y mi estrella

Empezaste a educarme de nuevo

Mis días nadaban lentamente

No tenía prisa por vivir en absoluto.

Estaba bebiendo vino con amigos en la calle.

y no tuve problemas

Pensé en este mundo

Mal Señor Dios lo armó

Hasta que lo hizo una mañana con el sol

Llegó frente a mis ojos

Apéndice.

2k

yo ya era un tipo maduro

Y muchas mujeres están dando vueltas

Podría haberlos tenido todos

Pero yo no quería mirar nada.

Olvidé el sabor de la vida

no pude ni reir ni llorar

Hasta que llamó a la puerta

Y dijo: Estoy aquí, abre

Apéndice.

2k

Mi vieja cabeza en mal estado

El frío viento otoñal acarició

vi la puesta de sol

Por encima del gran puerto dormido

Pensé, «ya todo estaba ahí

Y la muerte con cuchillos ya es morir de hambre»

Pero por el último segundo

Encontré mi corazón solitario

Apéndice.

4k